Atliekant inžinerinius geologinius tyrinėjimus prie esamo pastato, reikalingi atkasti esamo pastato pamatus. Atkasus pamatą reikia nustatyti jo įgilinimą, būklę ir konstrukciją. Projektuojant pastatą šalia esamo pastato, ar vykdant pastato rekonstrukciją, reikalingą įsivertinti esamo pastato pamatų būklę, sandarą bei įgilinimą, norint išvengti padarinių vykdant statybos darbus arba padidinus esamo pastato apkrovą.

Statinis zondavimas – tai pagrindinis lauko tyrimų metodas naudojamas Lietuvos inžinerinių geologinių tyrimų praktikoje. Statinis zondavimas – tai specialaus zondo gilinimas į grunto masyvą naudojant statinę jėgą ir pastovų greitį. Šio bandymo metu išmatuojami parametrai: kūginis stipris, šoninė trintis, porinis slėgis leidžia paskaičiuoti visą eilę grunto parametrų, kurie reikalingi vertinant gruntų savybe bei dažnai tiesiogiai naudojami polinių pamatų projektavime. Atliekant statinio zondavimo bandymą, duomenys fiksuojami nepertraukiamai, kas 1 cm. Tai leidžia aptikti labai mažus gruntų sluoksnius, linzes bei intarpus. Statinis zondavimas įgalina ištirti gruntus, kurių neįmanoma paimti gruntotraukiais nesuardžius ir nepažeidus jų gamtinės sanklodos ir fizinės būsenos.

Atliekant inžinerinius geologinius tyrinėjimus prie esamo pastato, reikalingi atkasti esamo pastato pamatus. Atkasus pamatą reikia nustatyti jo įgilinimą, būklę ir konstrukciją. Projektuojant pastatą šalia esamo pastato, ar vykdant pastato rekonstrukciją, reikalingą įsivertinti esamo pastato pamatų būklę, sandarą bei įgilinimą, norint išvengti padarinių vykdant statybos darbus arba padidinus esamo pastato apkrovą.

Atliekant inžinerinius geologinius tyrimus, gręžinių gręžimas vykdomas šalia lauko tyrimų bandymų vietų ir leidžia litologiškai aprašyti gruntą, įvertinti požeminio vandens slūgsojimo gylį, paimti suardytos ir nesuardytos sandaros tiriamo grunto bandinius ar pavyzdžius.

Gręžiniai gręžiami sraigtiniu ir koloniniu būdu, priklausomai nuo to, koks yra tyrimų tikslas, būsimo statinio lygis, tyrimų geotechninė kategorija ir grunto tipas. Taip pat, priklausomai nuo to, kokios kokybės reikalingi grunto bandiniai. Įprastai tokių gręžinių gylis siekia iki 20-25 m. Sraigtinio gręžimo metu naudojami nuo 100 iki 180 mm sraigtai. Gręžiniai gręžiami vykdant ir hidrogeologinius bei ekogeologinius tyrimus. Priklausomai nuo gręžinių gylio, hidrogeologinių sąlygų ir grunto tipo naudojami koloninis, rečiau kalamasis ir sraigtinis gręžimo būdai.